Mintys tobulėjimui

 

Suinteresuotumo reikšmė

 

„Bet kurios tikslingos veiklos varomoji jėga yra susidomėjimas konkrečiais objektais, nesvarbu, tikrais ar įsivaizduojamais. Suinteresuotumo reikšmės ugdymui pripažinimas skatina atsižvelgti į kiekvieno vaiko asmenines savybes, poreikius ir norus. Nebegalvojama, kad visi mokiniai mąsto vienodai, besimokydami iš tų pačių vadovėlių ir klausydami vieno mokytojo. Kiekvieno vaiko požiūris į mokslą ir nuomonė apie konkrečią mokymo medžiagą priklauso nuo jos patrauklumo jam asmeniškai, o tai savo ruožtu, priklauso nuo įgimtų polinkių , patirties, gyvenimo planų ir t. t...

 

Protas ateina su patirtimi kaip gebėjimas reaguoti į patiriamus akstinus, jis remiasi trokštamo rezultato trauka ir pageidaujamų padarinių atranka. Pažįstamų daiktų pasaulis susideda iš viso to, ką žmogus pripažįsta turint jam įtakos, to, kas padeda jam veikti ar trukdo.“

 

John Dewey knygos

 

„Demokratija ir ugdymas. Įvadas į ugdymo filosofiją“

Rožės saujoj


Viena tarnaitė, valydama stalą, trupinių niekad neišmesdavo laukan, bet, susipylus į burną, suvalgydavo.

Kartą jau bešluostant stalą, atėjo kaimynas. Prie jo ji gėdyjosi pilti trupinius į burną ir turėjo suspaudusi saujoje. Kaimynas klausia:

- Ką tu čia turi toje saujoj?

Ji nieko neatsakė. Kaimynas paėmė jos ranką, atgniaužė saują, žiūri - pilna sauja rožių.

Iš knygos Senovinis kalendorius/sudarytoja Gražina Veronika Germanienė; dailininkė Nijolė Šaltenytė. - Vilnius: Mintis, 2008. - 464 p.: iliustr.

 

Estetika (gr. aisthētikos – pojūtis, jutimas, jausmas)

 

Filosofijos disciplina, tyrinėjanti grožį, kaip būtį, formas (kategorijas), normas ir grožinę kūrybą, grožio stebėjimo (žiūros) ir suvokimo specifiką.

Iki estetikos atsiradimo 18 a. grožio ir meno problemos buvo svarstomos filosofų, teologų, atskirų meno šakų (muzikos, dailės, literatūros, retorikos, architektūros ir kt.) tyrinėtojų darbuose, pačių menininkų bei meno kritikų. Atsiradusi estetikos disciplina ėmė intensyviai ieškoti grožį ir meną jungiančių pagrindų, kad būtų pripažinta vienu ir vientisu mokslu.

 

Iš knygos Estetikos enciklopedija/Antanas Andrijauskas, Jūratė Černevičiūtė, Algirdas Gaižutis...[et al.]; sudarytojas Juozas Mureika. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010.

 

http://www.muziejai.lt/

http://www.metmuseum.org/collections

Kauno taikomosos dailės mokyklos fotografo programos mokinių darbai:

Leonardo da Vinci. Tapybos traktatas

I dalis

8. Apie tai, kaip tas, kuris niekina tapybą, nemyli nei filosofijos, nei gamtos

                       Jei tu niekinsi tapybą, kuri yra vienintelė visų regimų gamtos kūrinių imituotoja, tikrai paniekinsi subtilų išradimą, per filosofinę spekuliaciją kalbantį apie visų formų savybes: jūros, vietovių, augalų, gyvūnų, žolynų, gėlių, kurias nužymi šešėlis ir šviesa. Tapyba iš tikrųjų yra mokslas ir teisėta gamtos dukra, nes ją pagimdė pati gamta; tačiau laikydamiesi tikslumo sakysime gamtos dukterėčia, nes gamta pagimdė visus regimus dalykus, iš kurių atsirado tapyba. Dėl to teisinga būtų ją vadinti gamtos dukterėčia ir Dievo giminaite.

Citata iš knygos
Dailės istorijos šaltiniai.
Nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Antologija.
Sudarytoja prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.
Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012 m.